P.S straipsnis dar nebaigtas. Foto jau greitai…
Kodėl Korfu? Specialiai kelionės į Korfu neieškojome. Tiesiog žiūrinėjome įvairius pasiūlymus europos pietuose. Ir iškrito visai neblogas pasiūlymas per agentūrą. Iki šiol per agentūrą dar niekada nekeliavome, viską organizuodavomės patys. Į kelionės pasiūlymą įėjo skrydis, pervežimas ir gyvenimas viešbutyje su pusryčiais ir vakariene.
Jau iš anksto atlikau neblogus namų darbus ir susižymėjau visas lankytinas vietas Corfu. Kad nuvykus į vietą nereikėtų ieškotis visos informacijos ir gaišti laiko. Žinoma, prisirašiau su kaupu ir visko neapžiūrėsim, tačiau geriau turėt daugiau negu mažiau…
Mūsų skrydis buvo vakarinis. Nusileidus oro uoste ir nuėjus prie pervežimo kompanijos langelio, gauname instrukcijas kaip pasiekti autobusą. Oro uostas nedidelis, klaidžioti nereikia. Įlipame į autobusą, šiek tiek palaukiame kitų keleivių ir apie 40 minučių važiuojame iki viešbučio. Prisiregistruojame, kadangi atvykome jau po vakarienės laiko, visi gauname po maisto paketėlį, kad išgyventume iki ryto. Mūsų miestelis Ypsos atrodo gana ramus. Gal dėl to, kad jau spalis ir poilsiautojų saloje gerokai mažiau.
Kitą rytą atsikėlę pasivaikštome po miestelį, apeiname automobilių nuomos punktus. Ypsos miestelis neatrodo įdomus, paplūdimys čia akmenuotas ir driekiasi palei pagrindinę gatvę, todėl čia maudytis visai nėra noro. Taip pat iš viešbučio reikės išsičekautinti apie 12 valandą, o transferis atvažiuos paimti tik apie 6 vakaro. O tiesiog sėdėti viešbutyje ir laukti neatrodo viliojantis pasiūlymas. Todėl internetu užsisakome automobilį iki pat atostogų pabaigos. Nuomotą automobilį grąžinsime į oro uostą ir nereikės laukti mūsų transferio. Sėdame į autobusą ir važiuojame iki Korfu (Kerkyros) miesto. Pasivaikštome po centrą. Korfu senamiestis 2007 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nukeliaujame iki “New Castle”, tačiau kažkodėl ji uždaryta. Tai venesiečių statytas fortas 1572–1645 metais. Tuomet senamiesščio gatvelėmis einame iki “Saint Spyridon” bažnytėlės. Pasak legendos, Šventas Spiridonas net keturis kartus apsaugojo Korfu salą nuo Osmanų invazijos. Toliau keliaujame pro Švento Nikolajaus arką iki senosios tvirtovės. Ši tvirtovė yra labiausiai lankoma Korfu saloje. Kad tvirtovė būt dar saugesnė, ji buvo atskirta dideliu grioviu nuo žemyninės dalies. Viena pusė dangaus stipriai apsiniaukus ir matosi, jog artėja stiprus lietus. Mes skubame užsiropšti ant kalno ir apžiūrėti apylinkes. Už įėjimą iš mūsų paprašo po 6 eurus. Užlipame, pasidairome ir tik pradėjus leistis žemyn mus užklumpa lietus. Visgi jau spalio mėnuo, todėl čia gali pasitaikyti ir lietaus. Tarp medžių sekdami nukeliaujame iki centro ir nebelieka nieko kito, kaip tik įsigyti skėtį. Dangus visiškai užtrauktas ir panašu, kad čia lis dar minimum kelias valandas. Todėl pasivaikštome po lietų, papietaujame ir keliaujame iki automobilio nuomos punkto. Pats korfu miestas nedidelis, jei mėgstate vaikščioti, viską galima pasiekti pėsčiomis. Taigi, greitai supildome visus dokumentus ir gauname automobilį. Grįžtame į viešbutį.
Antroji diena
Pamirsau parasyt apie kasiopi pili?
Atsikeliame gana anksti. Pirmieji papusryčiaujame ir leidžiamės į šiaurinę salos dalį. Pirmoji stotelė, tai Perithia kaimelis. Tai seniausia nuolat gyvenama gyvenvietė korfu saloje. Pasak rašytinių šaltinių, šis kaimelis buvo įkurdintas 14ame amžiuje. Dabar jis atrodo gana skurdokai. Didžioji dalis pastatų yra apleisti ir pusiau griūvantys. Yra tik keletas restoranėlių turistam ir nakvynės namai. Visi likę pastatai atrodo negyvenami. Ir panašu, jog šis kaimelis vis dar gyvas tik dėl turistų. Tuo pačiu užeiname ir į mažą gyvenvietės bažnytėlę, kur vietinis gidas labai noriai aprodo jos vidų.
Taip pat norėjome aplankyti Pantokrator kalną. Tačiau mus navigacija vedė per beveik nepravažiuojamą žvyrkelį. Todėl jo negalėjome pasiekti. Grįžtant bandėme privažiuoti iš kitos pusės, bet vėl atsidūrėmė tik keturačiams skirtame kelyje. Google Maps kartais norėdavo pravesti visai nepravažiuojamais keliais ir teko ne kartą apsisukti ir ieškoti alternatyvų.
Leidžiamės žemyn iš kalnų ir važiuojame link Korfu miesto. Pakeliui stabtelime prie “Ypanti” bažnytėlės. Toliau važiuojame į Korfu miestą ir aplankome “Vlacherna” vienuolyną. Kažkaip vakar aš jį pramazinau, kai buvome korfu mieste. Todėl teko grįžti dar kartą ir patikrinti. Šis vienuolynas yra gausiai lankomas turistų, nes randasi visai šalia oro uosto. Ir visi lėktuvai leidžiasi pro šią vietą. Ant kalno papėdės yra kelios kavinės nuo kurių atsiveria labai graži panorama į šią vietą. Rekomenduoju stabtelti ir suvalgyti ledų. Laikas labai greitai prabėgo ir jau laikas grįžti į viešbut vakarienei.
Trečioji diena
Mūsų rytai visi labai panašūs. Atsikeliame, papusryčiaujame ir tęsiame kelionę aplink salą. Taigi šiandien važiuosime nuo šiaurinės dalies link vakarų. Pirmoji stotelė “Canal D’Amour Tunnel”. Mažas paplūdimys ir jūros nuplautos uolos. Vietiniai čia mėgsta nardyti ir šokinėti nuo uolų. Taip pat galima atsisėsti šalia esančiame restorane ir gėrėtis vaizdais. Tuo pačiu stabtelime prie visai šalimais esančio “Apotripiti” paplūdimio. Maža, jauki įlankėlė su smėlėtu dugnu. Spalio mėnesį čia vos keli poilsiautojai. Toliau važiuojame prie “Cape Drastis” iškyšulio. Kelias čia gana pastas, todėl paliekame automobilį ir paskutinius ~500 metrų einame pėščiomis. Pakeliui yra tik kelios proskynos pro kurias atsiveria labai gražus vaizdas. O nusileidus žemyn nieko nesimato. Norint apžiūrėti visą iškyšulį galima plaukti ekskursiniu laiveliu. Mes to nepadarėme, bet manau, jog vertėjo. Šalimais dar viena puiki vietelė, tai “Loggas” paplūdimys, o tiksliau skardis nuo kurio atsiveria puikus vaizdas. Drąsiausiems ant skardžio yra pastatyta stiklinė salelė. Galima užlipti ir pastovėti “ore”. Čia taip pat ant skardžio krašto yra kavinė, kur atsiveria nuostabūs vaizdai..
Toliau važiuojame į “Agios Stefanos” paplūdimį. Tai ilgas, smėlėtas paplūdimys. Dar viena puiki vieta mėgstantiems smėlį. Sekanti stotelė “Porto Timoni” paplūdimys. Nežinau ar navigacija mus geriausiu keliu pravedė, bet vienoje miestelio vietoje buvo toks siauras kelias, kad tarp veidrodėlių ir sienų buvo likę tik po kelis centimetrus.. Atvykę automobilį paliekame kavinės teritorijoje. Dar vienas pliusas keliauti spalį, tai galimybė palikti automobilį beveik betkur. Kadangi turistų labai mažai, kavinių darbuotojai nebepyksta, jei mašiną palieki jų teritorijoje. Iki “Porto Timoni” reikia leistis akmenuotu keliuku. Visa kelionė trunka apie 20 minučių. Rekomenduoju avėti patogią avalynę, taip pat įsidėti daugiau vandens bei nepamiršti nardymo akinių. Nusileidus randame du paplūdimius, o paėjėjus toliau dar matosi ir trečias. Čia vanduo labai skaidrus. O vaizdai labai gražūs. Poilsiautojų pakankamai nemažai turint omenyje, jog 20 minučių reikia leistis akmenuotu keliuku. Išsimaudome, pailsime, apeiname visus tris paplūdimius ir jau vakarėjant keliaujame atgal.
Ketvirtoji diena
Šios dienos tikslas toliau važiuoti pakrante. Ir mūsų pirmasis sustojimas prie “Angelocastro” pilies. Arba kitaip sakant prie to, kas iš jos liko – griūvėsių. Ši pilis buvo statyta bizantijos periodu, tačiau tikslūs metai nėra žinomi. Ši tvirtovė yra pastatyta ~305 metrų aukščio uolos ir nuo jos atsiveria puiki panorama. Kadangi atvažiavome ryte, tai buvome vieni iš pirmųjų lankytojų.
Toliau važiuojame link pietų ir sustojame aplankyti “Palaiokastritsa” vienuolyną, kuris irgi įsikuręs ant aukšto kalno. Čia lankytojų gerokai daugiau. Nusileidę nuo kalno stabtelime prie “Agios spiridon” paplūdimio pailsėti ir išsimaudyti. Čia pat yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė, todėl su parkingu neturėtų būti problemų. Pailsėję dar bandėme privažiuoti prie kelių atokių paplūdimių, bet jų rasti nesugebėjome. Keliukai pasidarydavo per siauri ir per daug akmenuoti. Taip beklaidžiodami atvykome prie Yalli beach. Žinojau, kad prie jo priėjimas pakankamai sudėtingas. Automobilį reikia palikti gana toli ir apie kilometrą leistis žemyn. Pradžioje keliukas gana normalus, tačiau kuo toliau tuo labiau akmenėja ir statėja. Toliau keliukas baigiasi ir reikia keturiom kabarotis tarp akmenų. Priėjome vietą, kur keturiom kabarotis nepakanka, dar reikia laikytis už virvės, kad nenugarmėti žemyn. Internete buvau skaitęs, kad nusileidus virvių pagalba dar reiks kopėčiomis lipti žemyn iki pat paplūdimio. Vaizdas jau dabar labai gražus. Visgi pabijojome ir iki pat apačios nesileidome. Maniškė buvo tik su paprastomis basutėmis, o ten jau reikėjo rimtesnių batų. Bet kuriuo atveju, greičiausiai nebebūtume išdrįsę leistis žemyn. Taigi apsisukame ir ropščiamės aukštyn. Trumpam stabtelime prie dar kelių paplūdimių ir grįžtame atgal į viešbutį.
Penktoji diena
Šiandien važiuojame į pačius salos pietryčius. Pati tolimiausia vieta nuo mūsų viešbučio. Ši pusė gerokai mažiau lankoma turistų. O ir sezonas čia jau užsidaręs. Miesteliai visiškai apmirę, daugelis parduotuvių ir kavinių visiškai užsidarę. Vaizdas gana nykokas. Toliau važiuojame šiek tiek patingyniauti į “Issos” paplūdimį. Tai tikriausiai pats ilgiausias, smėlėtas Corfu paplūdimys su smėlio kopomis, primenantis lietuvišką Neringą. Jūra rami ir tik po truputėli gilėjanti. Turistų beveik nėra. Norintiems išmokti buriuoti, čia pat galima užsisakyti burlentės kursus. Grįždami prasukame pro “Plekekas” miestelį ir užkylama į “Kaiser’s Throne” kalną apsižvalgyti. Po vakarienės, jau sutemus važiuojame į Kerkyros miestą pavaikštinėti ir apžiūrėti, kaip jis atrodo tamsoje.
Šeštoji diena
Iš esmės per penkias dienas buvome aplankę viską ką norėjome aplankyti. Nuvykti į meteora kalnus su nuomota mašina nepavyko. Pasirodo, jog automobilio draudimas galioja tik Corfu saloje. O mūsų automobilio kompanija pasakė, jog griežtai draudžiama išvykti iš salos. Bevažinėjant po salą mačiau reklamas, jog galima išsinuomoti motorinį laivą. Ir ši mintis man jau kelias dienas nedavė ramybės. Todėl pasiskaičius internete ir susirašius su laivo nuomininkais nusprendėme šiandien plaukti laivu. 30 ag motorinis laivas visai dienai kainuoja 60eur plius kuras. Kadangi laivas negalingas, kapitonas nereikalingas, galima kiekvienam plaukti laivu.
Atvykus į uostelį mus pasitinka ir susodina į laivą. Čia turime apie 30minučių teorijos ir praktikos instruktažą. Apmoko, kaip užvesti laivą, kaip užsiinkaruoti, kaip atpažinti paviršines uolas ir kaip priplaukti prie molo. Po šių apmokymų gauname artimiausių paplūdimių žemėlapį. Taip pat pasiteiravau dėl “Yalli” paplūdimio iki kurio mums nepavyko nusileisti. Šis paplūdimys buvo šiek tiek toliau. Tačiau kadangi jūra labai rami, mum leido plaukti iki jo. Taigi atsisveikinus ir patraukėme tiesiai į šį paplūdimį. Maždaug po 30 minučių priplaukėme prie mažyčio paplūdimio su “stikliniu” vandeniu. Be mūsų čia buvo prisišvartavus dar viena jachta ir daugiau nei vieno žmogaus.. Pailsėję ir išsimaudę apiplaukėme ir kitas gražias vieteles. Iš vandens apžiūrėjome mūsų anksčiau lankytą “Palaiokastritsa” vienuolyną. Iš tiesų visiems rekomenduoju pabandyti išsinuomoti laivą. Sala iš jūros pusės atrodo labai gražiai. Valdyti laivą nereikia jokių ypatingų galių. O įspūdžių būna labai daug..
Septintoji diena
Šiandien baigiasi mūsų atostogos ir turėsime grįžti namo. Tačiau skrydis tik vakare, todėl mes dar turime šiek tiek laiko. Dar kartą nuvažiavome į salos sostinę pasivaikščioti senamiesčiu ir apsipirkti lauktuvių. Nuplaukėme su laiveliu į “mouse island”. Pažiūrėjome į besileidžiančius lėktuvus. Grąžinome nuomotą automobilį ir patys išvykome namo..
Trumpai apie kainas spalio mėnesį:
Didelis butelys vandens apie 50ct.
Pietūs asmeniui apie 10eur.
Kuras: 1.40-1.60eur.
Kabrioleto nuoma su pilnu draudimu 6 parom 250eur.
Paprasto automobilio nuoma su pilnu draudimu 4 dienom 100eur.