Vieną pavasario savaitgalį sugalvojom prasiblaškyti ir nuvažiuoti į Gdanską. Šiek tiek apsižvalgyti, šiek tiek “patūsint”, šiek tiek pabimbinėti…

Pirmoji diena. Apie 9val. Ryto sėdame į automobilį ir judame Lenkijos link. Nusprendėme važiuoti lėtesniu, tačiau vaizdingesniu maršrutu. T.y 653 – 655 kelio nr. Įvažiavus į Lenkiją ir nusukus nuo Suvalkų, kelias pasidaro tikrai ne nuobodus. Vingis prie vingio, o pašonėse daugybė ežerų. Deja kilometrai sukasi gana lėtai. Stojame pietauti “Gizycko” miestelyje, didelėje kavinėje, kur nei vieno žmogaus. Papietavę nusprendžiame, kad užteks važiuoti smulkiais keliukais ir nuo “gizycko” sukame į 59, 16 ir S7 kelią. Dabar tempas šiek tiek greitesnis. Apie 15val būname “Elblag” miestelyje, kuris yra netoli Malburgo pilies. Malburgo pilis užsidaro 19val. Pasitarę nusprendžiame, kad gali būti per mažai laiko apžiūrėti pilį. Todėl čia atvažiuosime rytoj arba poryt. Judame toliau link Gdansko. Apartamentus užsisakėme per AirBnb, senamiesčio pakraštyje, šalia turgaus. Iki senamiesčio centro eiti apie ~500 metrų. 3 kambarių apartamentai, su dviem miegamaisiais, keturiem žmonėms kainavo apie 60 eur parai.

Įsikuriame naujuose namuose ir traukiame į senamiestį. Pilvai jau tušti, pats metas pasistiprinti.

Pirmoji stotelė – Hardrock cafe. Šiaip gana kvaila svetimoje šalyje eiti į tinklines kavines, kur maistas dažniausiai visose būna labai panašus. Bet Hardrock cafe buvo mano užgaida, negaliu neaplankyti. Kainos žinoma gana nemažos, tačiau maistas skanus. O muzika puiki.

Pasistiprinę einame toliau pasivaikščioti po senamiestį. Nors jau balandžio galas, tačiau oras visai nedžiugina. Temperatūra apie 6 laipsnius ir didelis vėjas. Pradedu džiaugtis, jog įsidėjau ir pūkinę striukę, nes be jos būčiau tikrai sušalęs.

Antroji diena. Atsikėlę šiek tiek prasivaikštome ir važiuojame į Malburgo pilį. Verta paminėti, jog Malburgo pilis yra didžiausia pilis europoje. Niekad nebūčiau pagalvojęs, jog pilis esanti Lenkijos pakraštyje galėjo būti didžiausia. Atvykę į pilį, matome, jog sezonas dar tikrai neprasidėjas. Prie pilies stovėjo du autobusai ir keliolika mašinų. Nusipirkus bilietus yra duodamas audio gidas, kuris veikia GPS principu. Priėjus prie tam tikrų objektų pradedama pasakoti istorija. Taip pat yra ekranėlis, kuris rodo į kur reikia žiūrėti. Viskas paprasta ir lengvai suprantama.

Malburgo pilis tikrai labai didelė, čia greitai prabėga kelios valandos ir vos randame išėjimą lauk. Šiai dienai muziejų pakaks. Grįžtame namo, šiek tiek pailsime prieš vakarinę dalį. Tripadvisor puslapyje buvau susižymėjas keletą barų, kuriuos noriu aplankyti. Pirmasis iš jų, tai Flisak 76 – nuostabus kokteilių baras. Didžioji dalis kokteilių buvo sukurti pačių barmenų. Tai gana rami vieta, kur galima užsukti ir pasišnekučiuoti. Tūsai šiame bare nevyksta. Pasišnekėję su barmenais sužinome, jog šis baras laimėjo pirmą vietą “geriausio kokteilių baro” kategorijoje, 2007 metais lenkijoje. Tikrai verta užsukti ir paragauti. Taip pat verta užsukti į “Jozef K” pub’ą. Bohemiška užeiga su keistu interjeru, kuri vakarais tiesiog “verda”.

Trečioji diena. Po pusryčiu einame dar kartą paslampinėti Gdansko senamiesčio gatvėmis. Šiandien nusprendėme aplankyti “krano” muziejų. Tai pastatas, kuris buvo pastatytas dar viduramžiais (aišku poto buvo kelis kart perstatytas). Kranas stovėjo ant uosto kranto ir galėjo iškrauti iš laivų iki 6 tonų svorio krovinius. Sakoma, kad kurį laiką šis kranas pasaulyje buvo pats didžiausias. Šiame krano muziejuje ekspozicijų nėra daug, tačiau yra leidžiama vaikščioti po patį kraną ir apžiūrėti jį iš vidaus.

Pietums pasirinkome liaudišką užeigą, kažką panašaus į lietuviškus bernelius. Meniu tik lenkiškas, todėl teko paspėlioti. Gavome koldūnų ir silkės su grietine. Pasistiprinę nusprendėme nuvažiuoti į išparduotuvę. Tai daug brand’inių parduotuvių po vienu stogu. Kainos nėra stebūklingos, tačiau geri brandai pigiau nei lietuvoje. Deja mano dydžio nelabai pavyko ką rasti.

Vakare ir vėl aplankome kelis barus. Taip pat nusprendėme nueiti į “Bunker” klubą. Kaip ir pavadinimo galima spręsti tai klubas įrengtas bunkeryje, kuriame per antrąjį pasaulinį karą slėpėsi kariuomenės personalas. Klubas yra trijų aukštų, interjeras gana baugus ir jį verta aplankyti tik kaip muziejų. Muzika ir publika šiaip sau, nors apsauginiai žiūri ir girtus palydi iki durų… Ilgai čia neužsibūnam ir einam toliau…

Ketvirtoji diena. Gerai išsimiegoję, atsisveikinam su senamiesčiu ir patraukiam namo. Grįžimui pasirinkome tikriausiai patį lėčiausią kelią. T.y važiavome iki Kaliningrado pasienio ir tuomet palei sieną vinguriavome iki lietuvos. Kelias nebuvo toks įdomus, kaip tikėjomės. Antrą kartą juo nevažiuotume. Po gerų 9 valandų pasiekėme namus…