Atsirado darbinių reikalų Italijoje. Todėl nusprendėme “prisidurti” kelias laisvas dienas ir taip nušauti du zuikius. Galėjau rinktis iš trijų oro uostų: Romos, Bario, Neapolio ir aplankyti apylinkes. Ilgai nesvarščiau, nes jau senokai norėjosi pabūvoti Neapolyje. Tiek daug mitų ir gandų apie nešvarumą ir nusikaltimus, kad labai knietėjo pačiam ten įkišti nosį.

Pirmoji diena. Vakarop nusileidžiame Bario oro uoste. Automobilį buvome užsisakę per doyouitaly.com tinklapį iš “SicilybyCar kompanijos. Nuomos punkte mums siūlė imti Ford Fiesta nors buvome užsisakę Ford Focus, t.y aukštesnės klasės automobilį. Taigi nesutikus ir šiek tiek pasiginčijus gauname visiškai naują Peugot 308 su automatine greičių dėže. Susikraunam lagaminus ir leidžiamės į Cassino miestelį, kuris yra daug maž už 300km. Atvykus miestas atrodė savotiškai – daugybė senų viešbučių, bei kavinių. Tikriausiai kažkada šis miestelis buvo labai lankomas turistų, o dabar jau pamirštas. Užkalbinus vietinius paaiškėja, kad Cassino miestelis buvo subomborduotas antro pasaulinio karo metu ir čia atvyksta daug Vokiečių, Lenkų ir kitų tautų turistų aplankyti savo žuvusius artimuosius.

Apsistojame paprastame viešbutėlyje, kurį užsisakėm per booking.com

Antroji diena. Susitvarkius darbinius reikalus dar turime keletą valandų ką nors įdomaus apžiūrėti. Šiai dienai buvau numatęs “Eremo di San Michele Arcangelo” bažnyčią, bei “Cima del Redentore” viršūnę. Šie objektai daugiausiai lankomi piligrimų, tačiau pamatęs nuotraukas iškart užsimaniau ir aš ten apsilankyti… Po truputėli kylame automobiliu į kalną. Keliukas toks siauras, kad apsilenkti galima tik išplatintose vietose. Džiaugiuosi, jog čia eismo visiškai nėra – sutikau vieną ar du automobilius. Toliau pasiparkavę, einame pėsčiomis. Kalnų keliukas nesudėtingas, o vaizdai lyg iš lėktuvo. Eidami nesutikome nei vieno žmogaus ir tai suprantama, kad niekas nenori lipti per tokį karštį (+33). Bet mes turim vandens , tai manau, kad neprapulsime. Pasiilsėdami iki “Eremo di San Michele Arcangelo” bažnytėlės užlipome per valandą. Šios bažnyčios ištakos siekia 830 metus, tačiau tik gerokai vėliau, 19-tam amžiuje buvo perstatyta. Mano tėtis nesutiko kopti į patį viršų, tai pasigrožėjus bažnyčia, bei nuo jos atsiveriančia panorama keliaujame žemyn…

Į Neapolį važiuojame pajūriu, tačiau kažkokių gražių ar išskirtinių vaizdų pravažiuojant nepavyko užfiksuoti. Beveik temstant atvykstame į Neapolį, o jei tiksliau į Aversa miestelį, kuris yra susijungęs su Neapoliu (arba teoriškai nutolęs 5 km nuo Neapolio). Aversa miestelį pasirinkau dėl to, jog nenorėjau su automobiliu važiuoti į patį Neapolį, o iš šio miestelio važiuoja traukiniai ir metro, tai susisiekimas labai patogus.

Trečioji diena. Anksti ryte papusryčiaujame ir traukiniu vykstame į Neapolį. Išlipus centrinėje stotyje mus iškart pasitinka neapolietiškas chaosas. Gatvėse pilna prisigrūdusių automobilių, niekas nežiūri eismo juostų ar pirmumų, visi lenda kur tik gali. Juk kas pirmesnis, tas gudresnis. Netrukus pasiekiame savo pirmąjį lankytiną objektą – “Via dei Tribunali” gatvę. Tai visiškai siaura, sakyčiau pėstiesiems skirta gatvelė, kuria laksto vietiniai gyventojai pypsindami savo mopedėliais.  Čia pat stūkso “Pio Monte della Misericordia” bažnyčia, tačiau jei nesi architektūrų ar bažnyčių mėgėjas, manau, kad gali drąsiai praleisti. Visiškai kaiminystėje galima rasti Neapolio katedrą, kuri buvo pradėta statyti tryliktame amžiuje. Įėjimas nemokamas ir viduje yra sukauptas didžiulis bažnyčių palikimas.

Vos už kelių minučių sustojame ties buvusiu romėnų turgumi, kuris 5-tame amžiuje buvo užpiltas purvo nuošliaužos. Senasis turgus dabar kaip požemis, nes miestas buvo pastatytas ant viršaus. Įėjimas 10 eur, gidas angliškai šnekėjo gana neaiškiai ir nebuvo ten labai įdomu. Žymiai įdomesnės yra Neapolio katakombos apie kurias papasakosiu šiek tiek vėliau. Antrą kartą į šį turgų tikrai neičiau…

Šiek tiek pailsėję keliaujame į “Catacombe di San Gennaro” katakombas. Nusipirkę bilietus sužinome, jog nemokamai dar galėsime aplankyti ir kitas katakombas. “Catacombe di San Gennaro” katakombos yra pačios seniausios Neapolyje, įkurtos 3-čiame amžiuje. Jos susideda iš dviejų aukštų. Šioje vietoje uoliena yra pakankamai minkšta, todėl senovėje neapoliečiai gana nesunkiai išsikasdavo požemius. Po ekskursijos gidė rekomendavo aplankyti “Cimitero delle Fontanelle” kapines, kurios yra tik už gero kilometro.

Taigi sekdami pastatų šešėliais (kitaip ir nelabai įmanoma, nes lauke +35C) nupėdiname iki “Cimitero delle Fontanelle” kapinių. Šios kapinės neatrodo, kaip mums lietuviams įprastos kapinės. Jos įsikūrusios urve – išskaptuotose erdvėse. Kai 16-tame amžiuje (atvykus ispanams) pradėjo trūkti laidojimo vietų katakombose, bažnyčių rūsiuose, buvo nuspręsta perkelti visus senuosius palaikus į “Cimitero delle Fontanelle”. O atsilaisvinusiose vietose laidoti savo artimuosius.

Aplankę kapines, po truputėli klaidžiojame siauromis gatvelėmis link traukinių stoties. Kojos jau gerokai nuvargusios ir išmanusis laikrodis rodo, jog buvo nueiti 25 km. O prie tokių atstumų aš tikrai nesu pratęs.

Ketvirtoji diena. Atsikėlus vis dar jaučiasi lengvas nuovargis, todėl neskubėdami papusryčiaujame ir einame į metro. Šiandien išbandysime metro vietoje traukinio.

Pirmoji stotelė, tai “Catacombe di San Gaudioso” katakombos, kurios šiuo metu randasi po “Santa Maria della Sanità” bažnyčia. Šios katakombos yra šiek tiek jaunesnės, įkurtos 5-6 amžiuje (BC), tačiau tai vienos iš didžiausių. Tikrai verta aplankyti, juolab, kad galioja tas pats bilietas iš “Catacombe di San Gennaro” katakombų.

Toliau sėdame į metro, pavažiuojame pora stotelių ir išlipame “Toledo” sustojime, kuris yra reklamuojamas, kaip lankytinas objektas įvairiuose turistų lankstinukuose. Šis sustojimas įrengtas gražiai, tačiau specialiai jo važiuoti apžiūrėti, tai nemanau, kad verta.

Nuo “Toledo” sustojimo pėsčiomis einame per “Quartieri Spagnoli” rajoną. Tai gana neturtinga vieta su siauromis gatvelėmis, bei išdžiaustytais skalbiniais, atspindinti visą Neapolio miestą.

Šiek tiek paklaidžioję stabtelime “Piazza del Plebiscito” aikštėje ir traukiame link “Castel dell’Ovo” pilies. Įėjimas visiems nemokamas, tačiau viduje nėra muziejaus ar kažkokių eksponatų. Tiesiog galima pasivaikščioti po pilį ir pasigrožėti pajūrio panorama.

Paslampinėję po senamiestį, sėdame į metro ir važiuojame namo. Šiandien paskutinė diena Neapolyje ir rytoj jau teks vykti į oro uostą.

Penktoji diena. Tai paskutinė diena. Ilgai galvojau, ką aplankius, nes laisvo laiko turime tik 3-4 valandas. Benaršant po Tripadvisor visiškai atsitiktinai užtikau “Matera” miestelį. Jis turėjo virš 12.000 atsiliepimų, o tai gerokai daugiau, nei labiausiai lankomi objektai Neapolyje. Šiek tiek paskaitinėjas nusprendžiau, jog galime į Barį važiuoti pro Matera, tai bus beveik pakeliui.

Keliamės anksti, papusryčiaujame ir sėdame važiuoti link Materos. Likus vos kilometrui iki parkingo pats miestas visiškai neišsiskiriantis ir niekur nematyti gražaus senamiesčio. Net suabejojau ar konors nesumaišiau ir pradėjo galvoje suktis mintys, kad gal nuvažiavom visai į kitą miestą. Tačiau neapsirikau, tik pasiparkavus požeminėje eikštelėje ir šiek tiek paėjus pamatome tą savotišką ir dar niekur nematytą senamiestį. Pats senamiestis yra įsikūręs nedideliame kanjone, kur daugelis namų yra pastatyti išskaptuojant uolas. Matera yra vienas iš seniausių, pastoviai apgyvendintų miestų pasaulyje, pasak “Wikipedia” ištakos siekia 10.000 metų prieš mūsų erą. Tikrai verta aplankyti, nes jis visiškai skiriasi nuo kitų Italijos miestų. Apeiname senamiestį, užkandame ir jau laikas važiuoti į Bario oro uostą.

Italioje praleidome dvi dienas ir du pusdienius. Aplankėme daugybę puikių vietų. Atrodo, jog visi įspūdžiai nebetelpa galvoje. Tai turbūt buvo mano pačios aktyviausios atostogos.

Kelios mintys apie Neapolį:

Nors daugelis Neapolį piešia, kaip purviną, šiukšliną ir vagišių pilną miestą, tačiau jis nėra toks jau baisus. Kiekviename europos didmiestyje nuėję “ne į tą” rajona lygiai taip pat pamatysite šiukšliną ir nekeliantį pasitikėjimo miestą. Neapolyje nemačiau nei vieno incidento, o policijos pakankamai nemažai. Ir jeigu nesi visiškai žioplas turistas su kyšančia piniginę iš kišenės, tai niekas prie tavęs ir nepuls.

Labiausiai apgaudinėti yra linkę restoranai/barai. Jie paskaičiuoja didesnes kainas aptarnavimo mokesčiui (copperto), alui, ir – arba pagrindiniams patiekalams. Tačiau pabaksnojus pirštu viską ištaiso.