Pirmoji šeimos kelionė – Amerika (road trip’as). Pasirinkome Ameriką ne šiaip sau, norėjome ne poilsinės kelionės, nes su pusantrų metų nenustygstančiu vietoje mažyliu – poilsinė kelionė mums atrodė misija neįmanoma. O štai vadinamas “road trip’as” atrodė idealus variantas – mažajam patinka keliauti mašinoje – jam važiavimas savotiškas “relax’as”, žinoma tai nereiškia, jog automobilyje praleisime atostogas.
Tokio tipo kelionė labai patogi, nes gali sustoti kada nori, kur nori ir kiek nori. Nebuvome įsipareigoje jokiom ekskursijom, išskyrus viena – Antelope Canyon, bet apie tai vėliau.
Šiai kelionei ruošiausi maždaug puse metų – skaičiau forumus, naršiau internetą, dariausi lankomiausių vietų sarašą, nusipirkau Lonely Planet knygą “Western USA” – labai pravertė. Kadangi neturejome detalaus plano kiek skirsime laiko kiekvienam sustojimui, nesisakėme iš anksto jokių viešbučių. Vienintelis rezervuotas viešbutis buvo Los Angele.
Taigi, viskas nuo pradžių – skrydis truko nei trumpai nei ilgai – 11 su trupučiu valandos. Žinau… mus šis skaičius taip pat gasdino, ypač žinant jog bus dieninis skrydis, bet jei atvirai, visiškai nesuvargome ir visiškai neprailgo, aš net pajuokauju, jog toks jausmas, kad atskridome greičiau nei iš Londono į Lietuvą. Tolimųjų skrydžių lėktuvai turi televizorius, filmų bei filmukų pasirinkimas buvo beribis (skridome su Virgin – nežinau kaip su pasirinkimu kitų oro linijų lėktuvuose). Mažasis pietuku miegojo gal 45min! Visa kita laiką žaidė su ausinėm, žiūrėjo filmukus, spaudinėjo visokius kitokius mygtukus, nagrinėjo atnešta maistą, spalvino knygutes ir ne tik, turėjo gal 4 keliones iki tualeto ir t.t.
Nusileidome vakare, nebuvo “baisaus tardymo” pasų kontrolėje, nusiemė antspaudus, paklausė kelių klausimų ir palinkėjo gero kelio!
Sekanti stotelė buvo – automobilių nuomos punktas, vėlgi viskas būtų praėje labai sklandžiai (viską buvau rezervavus ir sumokėjus internetu), nes mašina jau buvo paruošta, gavau mašinos nr žinute ir emeilu, jokių formalumų nereikėjo – sėdi ir važiuoji, bet… užkūrus automobilį užsidegė lemputė – kažkas su tepalais – reikia ar rekomenduojama pakeisti, žodžiu – mūsų kelionės tikslas buvo kažkur 5000 km, tai nesinorėjo mašinos su degančiom įspėjamosiom lemputėm. Čia ir prasedėjo smagumai… teko laukti eilėje – ilgai… nes čia jie niekur neskuba… galų gale gavome kitą automobilį, kuris buvo mum per mažas ir mašinine kėdutė vos vos “įsigrūdo”… Apsikausčiau kantrybe ir ėjau prašyti kito automobilio, gavome! Viskuom pateninti – pajudėjome viešbučio link. Tą vakara nieko kito ir nebenuveikėme, norėjome pavalgyti ir ištiesti kojas, ką ir padarėme.
Dėl laiko skirtumo – vyras ir aš jau buvome pasiruoše judėti gal apie 4 ryte, tačiau mažasis ponaitis, knarke vargo nematydamas – jokie laiko skirtumai jam įtakos nepadarė! Tai ką, susisiekėm su namiškiais, pasirašinėjome, nusiprausėme, apsideliojome daiktus, kol kilo mažasis.
Na ir štai – išjudame nuotykių ieškoti! Pirmas sustojimas – Palm Springs , gražus, kaip ir kurortinis miestelis, pilnas pagyvenusių žmonių. Daug laiko neskyrėm, aplankėme Indian Canyon – palmių oazę viduryje dykumos – labai įspūdinga! Toliau traukėme link Joshua Tree Nacionalinio Parko, pakeliuj staptelėjome Pioneertown – senasis Holyvudas, puiki vieta pajausti tikruosius laukinius vakarus. Jie taip pat rengia įvairius pasirodymus, šaudymai ir t.t. Tačiau mes nelikome – vykome į Joshua Tree Nacionalinį Parką. Dar viena įspudinga vieta – ne kiek tie medeliai mus sužavėjo, bet kiek akmenys – tokie kitokie, kaip niekur kitur… Kad tik oras butu buves palankesnis…
Na ir pirmają dieną užbaigėme maža atkarpa, koks 100 km route 66 – iki Needles. Turiu ispėti, jei važiuosite Twentynine Palms – Needles, būtinai BŪTINAI užsipilkite kuro, nes nėra jokių kolonelių, ir važiuoji per dykumas, jokių gyvybės ženklų, išskyrus pasitikėjimo nekelenčius pavienius namelius ant ratų su krūva apleistų mašinų (gal kokiu pravažiuojančiu turistu! Kaip rodo per siaubo filmus, kas čia žino su ta Amerika!), o mums nedaug liko iki “nuotykio”… I Needles įvažiavome praktiškai tuščiu baku, lemputė jau nebepamenu nuo kur degė… Bet kai vyras sako – užteks, kažkaip pasitikejau! Po tokio mažo nuotykio ieškojomės nakvynės. Turiu pasakyti, kad Needles nesužavėjo, kainos išpūstos – tiek kuro, tiek viešbučių. Praleidome naktį tokiame nieko gero motelyje už 100$, įspudis tik vienas – pilna baikerių, riaumojančių motociklų (o ko daugiau tikėtis route 66), tačiau tai visiškai nesutrukdė mums išsimiegoti kaip kūdikiams!
Nuotraukas ir daugiau pasakojimų čia –> http://www.facebook.com/itravelblogger
